musu mintys panasios i vandeni virdulyje, kuriame verdama arbata, is pradziu ji uzverda, veliau atvesta…, kaip isvengti? niekam neleisk nurungti saves kelyje. visuomet buk naudingas seimininkui. atmink savo pareiga tevams. rodyk didziulia atjauta ir pagelbek zmonems.

zmogus nieko nepasieks vien tik mokydamasis, neturedamas savigarbos jausmo. nepades jokie mokymai jei jis nerodys pastangu.

kiekvienas turime dirbti sau priklausanti darba, visa kita neturi musu jaudinti. taciau daug kam atsitinka viskas atvirksciai, svetimi reikalai buna idomesni nei savi. tada pradeda aplink mus suptis nesusipratimai ir nelaimes.

visi svetimi pamokymai yra beverciai. idomumo delei galima mokintis svetimos kulturos paprociu ir tradiciju. tik po to, kada perpranti gimtasias. kada isigilini i savus paprocius, mes suvokiame, kam svetimos.

kaip galima garbinti svetimas budas, tai nera musu tautos tradicijos. karo ar taikos metu visiskai pakaktu, kad musu aukstuomene ir zemieji sluoksniai prisimintu ir gilintusi i musu senoliu paprocius.

tobulink savo krasto istorijos zinias ir paprocius. isigilines i jas suzinosi, kaip susikure musu aplinka, kas leme musu tautos ilgaamziskuma. Kieno pastamgomis ir atjauta.

auklejant vaikus juos reikia skatinti ir bausti. jei bus pro pirstus ziurima i ju paklusnuma, jie isaugs savanaudziai ir veliau imsis piktadarysciu. todel vaikams dera skirti ypatinga demesi.

auklejant mergaite, svarbiausiai iskiepinti tyruma. mergaitei nedera prieiti artyn prie vyro arciau kaip per du metrus, ziureti i akis ir imti daiktus is jo ranku. jei nevalia eiti pasivaikscioti ar lankyti sventyklose. jei tevu namuose ji bus grieztai auklejama ir daug iskentes, tai netures ko skustis, kai istekes.

jei gyvenime iskilsi per anksti ir per aukstai, zmones taps tavo priesais ir nebusi laimingas. jei slove ateis pas tave pati, zmones taps tavo sajungininkais. kad ir koks butum, greitas ar letapedis, kol zmones palankus tau, negresia jokie pavojai. slove, kuria pasiekiai padedamas kitu, yra tikra.

tikri kariai diena pasitinka mintimis apie mirti. kai kunas ir protas pasieke ramybe, isivaizduok, kaip streles bado tave, kulkos verpia tavo kuna, ietys veria, kardai kapoja tave, isvengiai? esi prie juros, didele banga nubloskia tave, namuose? nuolauzos sukeltos zemes drebejimo uzgriuva tave, ugnis baigia paglemzti tave. kiekviena diena laikyk save mirusiu.