karys nera prisirises prie savo gyvybes. puoselejant sia minti diena is dienos, ji tampa isitikinimu.

jei zmogus pries mirti elgiasi garbingai jis is ties drasus. zmogus tik giriantis savuoju saunumu, pries mirti sutrinka, jis negali tada vadintis drasiu.

jei savo veikloje galima apseiti be kalbu, dirbk, jei matai, kad be zodziu nieko nebus, kalbek aiskiai ir trumpai. jei pradesi pilti zodzius be saiko, gali uzsitraukti geda ir tuomet zmones nuo tamstos nusisuks.

daugelis zmoniu, save tapatina kaip drasius pries kitus, musyje kritus vadui, tie daugelis staigiai issilaksto ir lieka tik tie, kurie tikrai yra drasus.

zmones, save laikantys zinovais netaps isskirtiniais atlikus gera darba. jei zmogus garsejantis kuklumu, padarys geradaryste, aplinka tiketina, kad ji pagirs.

netgi ir didieji karvedziai yra pasake lengvabudisku zodziu, taigi nereikia priimti juos taip pat lengvabudiskai.

ziurint pro ruka, daug ka galima sulyginti su kalnais pavasari, po lietaus viskas primena grazia diena, bet ne viska galima iziureti net ir sauleta diena.

negerai, kada mirties bausmes vykdomos vienoje vietoje kur vaiksto daug zmoniu. taip pat negalima skelbti viesai apie bausmiu vykdyma, kad placiai pasklistu zinia po kaimynines provincijas, nes jei bus daug nusikalteliu, taps didele geda. laikui begant, nusikalteliai gali pamirsti apie savo padaryta nusikaltima, tad geriausiai ivykdyti mirties bausme nusikaltimo vietoje.

pazvelkime i siu dienu karius, musyje pasitaiko tik du ar trys atvejai kada kraujas nuplaunamas krauju. bukime atidus.

vien karines technikos ismanymas, nieko vertas, jei karys musyje nekerta galvas neuzsimerkes, musis su tokiu atkaklumu nepisistumes i prieki nei per zingsni.